pasitenkinimo, gerov\u0117s, gyvenimo d\u017eiaugsmo b\u016bvis.<\/p>\n\n\n\n
Laim\u0117 \u2013 teigiama emocija, emocij\u0173 spektras, jausmas ar b\u016bsena, pasirei\u0161kianti \u012fvairiais jausmais \u2013 pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, d\u017eiugesiu, dideliu, jausmingu d\u017eiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatv\u0117s subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pa\u017einimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealyb\u0117s ir esamyb\u0117s faktinis ar \u012fsivaizduojamas atitikmuo. Laim\u0117 susijusi su gyvenimo tikslo ir prasm\u0117s klausimais.<\/p>\n\n\n\n
Laim\u0119 kaip vien\u0105 i\u0161 savo pagrindini\u0173 tyrim\u0173 objekt\u0173 studijuoja pozityvioji psichologija, nauja psichologijos mokslo \u0161aka. Pasak skirtinguose namuose u\u017eaugusi\u0173 identi\u0161k\u0173 dvyni\u0173 tyrimo, 50 % laimingumo lemia genai.[3] Dar 10 % lemia \u012fvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkyb\u0117s, kaip socioekonominis statusas, \u0161eimynin\u0117 pad\u0117tis, sveikata, pajamos ir t. t. Likusius 40 % lemia ne\u017einom\u0173 veiksni\u0173 deriniai ir veiksmai, kuriuos individai s\u0105moningai daro nor\u0117dami tapti laimingesniais.[3] Kokie tai veiksmai, priklauso nuo paties \u017emogaus. Pavyzd\u017eiui, ekstravertai tampa laimingesni, kai daug bendrauja. Kiti tyrimai atskleid\u0117, kad vaikus turintys \u017emon\u0117s da\u017eniau sako es\u0105 laimingi nei j\u0173 neturintys[4][5], gebantys \u201eracionalizuoti arba paai\u0161kinti\u201c socialines ekonomines nelygybes laimingesni, nei to negalintys.[6] Trumpalaik\u0119 ger\u0105 savijaut\u0105 padeda pasiekti treniruot\u0117s (b\u0117gimas).[2] Taip pat s\u0105moningumo meditacija.[7]<\/p>\n\n\n\n
JAV atliktas tyrimas parod\u0117, kad suaugusi\u0173j\u0173 laimingumas did\u0117ja \u017emogui sen\u0117jant. Nors senesni \u017emon\u0117s tur\u0117jo daugiau sveikatos problem\u0173, jie tur\u0117jo ma\u017eiau problem\u0173 apskritai. Jauni suaug\u0119 prane\u0161\u0117 apie daugiau pyk\u010dio, depresijos, finansini\u0173 problem\u0173, problemati\u0161k\u0173 santyki\u0173 ir streso d\u0117l karjeros.[8]<\/p>\n\n\n\n
Wikipedia.org:<\/p>\n\n\n\n
https:\/\/lt.m.wikipedia.org\/wiki\/Laim%C4%97<\/a><\/p>\n\n\n\n A\u0161 rekomenduoju muzikinius vaizdo klipus internete (YouTube.com) – index: 7hi7.com\/music<\/a>, o5go.com<\/a>, 12R.TV\/music<\/a>, 0-zz.com<\/a><\/p>\n\n\n\n kalba<\/p>\n\n\n\n Lietuvi\u0173 kalba \u2013 i\u0161 balt\u0173 prokalb\u0117s kilusi lietuvi\u0173 tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybin\u0117, o Europos S\u0105jungoje \u2013 viena i\u0161 oficiali\u0173j\u0173 kalb\u0173. Lietuvi\u0161kai kalba apie tris milijonus \u017emoni\u0173 (dauguma j\u0173 gyvena Lietuvoje). Drauge su latvi\u0173, mirusiomis pr\u016bs\u0173, jotvingi\u0173 ir kitomis balt\u0173 kalbomis, priklauso indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173 \u0161eimos balt\u0173 kalb\u0173 grupei.<\/p>\n\n\n\n Pirmieji lietuvi\u0173 kalbos ra\u0161ytiniai paminklai atsirado v\u0117lokai, apie XVI a., ta\u010diau net dabartin\u0117 lietuvi\u0173 kalba pasi\u017eymi dideliu archaji\u0161kumu (ypa\u010d varda\u017eod\u017ei\u0173 linksniavimo srityje).[3] Foneti\u0161kai ir morfologi\u0161kai konservatyvi lietuvi\u0173 kalba \u017eymiai artimesn\u0117 balt\u0173 prokalbei negu naujovi\u0161kesn\u0117 latvi\u0173 kalba.[4] Lietuvi\u0173 kalba \u2013 archaji\u0161kiausia i\u0161 gyv\u0173j\u0173 indoeuropie\u010di\u0173 kalb\u0173, i\u0161saugojusi daugyb\u0119 indoeuropie\u010di\u0173 prokalb\u0117s ypatybi\u0173.[5]<\/p>\n\n\n\n Lietuvi\u0173 kalba skirstoma \u012f dvi pagrindines tarmes: auk\u0161tai\u010di\u0173 ir \u017eemai\u010di\u0173. Dabartin\u0117 bendrin\u0117 lietuvi\u0173 kalba grind\u017eiama vakar\u0173 auk\u0161tai\u010di\u0173 kauni\u0161ki\u0173 patarme.<\/p>\n\n\n\n Lietuvi\u0173 kalboje yra 45 priebalsin\u0117s ir 13 balsini\u0173 fonem\u0173 (\u012fskaitant ir vartojamas tik skoliniuose). B\u016bdingos mink\u0161t\u0173j\u0173 ir kiet\u0173j\u0173 priebalsi\u0173 poros, skiriamas balsi\u0173 ilgumas. Kirtis \u2013 laisvas, tariamos priegaid\u0117s, ta\u010diau ra\u0161te kirtis ir priegaid\u0117s paprastai ne\u017eymimi.<\/p>\n\n\n\n Morfologi\u0161kai lietuvi\u0173 kalba yra fleksin\u0117. Sintaks\u0117 pasi\u017eymi palyginti laisva \u017eod\u017ei\u0173 tvarka, pagrindin\u0117 \u017eod\u017ei\u0173 tvarka sakinyje \u2013 SVO (veiksnys \u2013 tarinys \u2013 papildinys). \u017dodyno daugum\u0105 sudaro veldiniai, tarp skolini\u0173 vyrauja slavizmai ir germanizmai.<\/p>\n\n\n\n Kalba u\u017era\u0161oma papildyta lotyn\u0173 ab\u0117c\u0117le, vartojamos 32 raid\u0117s.<\/p>\n\n\n\n https:\/\/lt.m.wikipedia.org\/wiki\/Lietuvi%C5%B3_kalba<\/a><\/p>\n\n\n\n valstyb\u0117 Europoje<\/p>\n\n\n\n Lietuva \u2013 oficialiai vadinama Lietuvos Respublika (LR) \u2013 valstyb\u0117 Europos centrin\u0117je dalyje, Baltijos j\u016bros pietrytin\u0117je pakrant\u0117je. Plotas 65 300 km\u00b2.[5]. \u0160alis ribojasi su Latvija (sausumos sienos ilgis \u2013 588 km, j\u016bros siena \u2013 22 km), Baltarusija (sienos ilgis \u2013 677 km), Lenkija (sienos ilgis \u2013 104 km), Rusija (Kaliningrado sritis; sausumos sienos ilgis \u2013 255 km, Kur\u0161i\u0173 mariomis \u2013 18 km, j\u016bra \u2013 22 km). Baltijos j\u016bros pakrant\u0117s ilgis \u2013 90,66 km. Lietuvos\u2013Baltarusijos ir Lietuvos\u2013Rusijos Federacijos siena yra ir Europos S\u0105jungos siena. Lietuvos ekonomin\u0117 zona Baltijos j\u016broje (vakaruose) siekia \u0160vedijos ekonomin\u0119 zon\u0105. Did\u017eiausias \u0161alies miestas yra sostin\u0117 Vilnius. Kiti didieji miestai: Kaunas, Klaip\u0117da, \u0160iauliai, Panev\u0117\u017eys.<\/p>\n\n\n\n https:\/\/lt.m.wikipedia.org\/wiki\/Lietuva<\/a><\/p>\n\n\n\n 7hi7.com<\/a> – 12R.tv \u274c\ufe0f\u2705\ufe0f<\/a><\/p>\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Laim\u0117 pasitenkinimo, gerov\u0117s, gyvenimo d\u017eiaugsmo b\u016bvis. Laim\u0117 \u2013 teigiama emocija, emocij\u0173 spektras, jausmas ar b\u016bsena, pasirei\u0161kianti \u012fvairiais jausmais \u2013 pasitenkinimu, ramybe, dvasine pusiausvyra, d\u017eiugesiu, dideliu, jausmingu d\u017eiaugsmu. Tai gyvenimo pilnatv\u0117s subjektyvus jausmas, kuris kyla tenkinant dvasinius pa\u017einimo, bendravimo, estetinius ir fiziologinius poreikius, tai idealyb\u0117s ir esamyb\u0117s faktinis ar \u012fsivaizduojamas atitikmuo. Laim\u0117 susijusi su gyvenimo tikslo ir prasm\u0117s klausimais. Laim\u0119 kaip vien\u0105 i\u0161 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2],"tags":[],"class_list":["post-1","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-lt-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1"}],"version-history":[{"count":9,"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":44,"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1\/revisions\/44"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/7hi7.com\/lt-lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Lietuvi\u0173 kalba<\/h2>\n\n\n\n
Lietuva<\/h2>\n\n\n\n
\n\n\n\n