prisiri\u0161imo, atsidavimo kam nors jausmas, stipraus traukimo prie kito asmens jausmas.<\/p>\n\n\n\n
Meil\u0117\u00a0\u2013 psichologin\u0117, dvasin\u0117 b\u016bsena; tarpasmeninis\u00a0jausmas, kuris rei\u0161kiasi tam tikrose situacijose kylan\u010diomis ir kintan\u010diomis susi\u017eav\u0117jimo,\u00a0d\u017eiaugsmo,\u00a0baim\u0117s,\u00a0nerimo,\u00a0pavydo\u00a0emocijomis.[1]\u00a0Viena i\u0161 esmini\u0173 tarpusavio santykius ir sav\u0119s suvokim\u0105 lemian\u010di\u0173 ir apibr\u0117\u017eian\u010di\u0173 s\u0105vok\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Vienos psichologijos kryptys nepagr\u012fstai pabr\u0117\u017eia biologin\u012f, romantin\u012f meil\u0117s prad\u0105, kur\u012f kursto geismas, lytinis potraukis, instinktyvus poreikis sukurti savo \u0161eim\u0105 ir prat\u0119sti savo gimin\u0119. Kitos kryptys nepakankamai \u012fvertina \u0161\u012f prad\u0105, traktavo meil\u0119 kaip taur\u0173, dvasin\u012f jausm\u0105, i\u0161rei\u0161kiam\u0105 platoni\u0161k\u0105ja meile.[2]<\/p>\n\n\n\n
Pagal R. Sternberg trikamp\u0119 meil\u0117s teorij\u0105 romantin\u0117 meil\u0117 turi tris dedam\u0105sias: artimum\u0105 (atsiv\u0117rimas, dalinimasis mintimis ir emocijomis su kitu asmeniu); atsidavim\u0105 (sprendimas b\u016bti su vieninteliu \u017emogumi ir nekreipti d\u0117mesio \u012f kitus potencialius partnerius) bei aistr\u0105 (erotinis susidom\u0117jimas ir artimi santykiai).[3][4]<\/p>\n\n\n\n
Neuromokslai atskleid\u0117, kad susi\u017eav\u0117jusio ir palaikan\u010dio ilgalaikius poros santykius \u017emogaus smegenyse randama daugiau testosterono, estrogeno, dopamino, adrenalino, kortizolio, serotonino, oksitocino, vazopresino. I\u0161 prad\u017ei\u0173 organizmas \u012f \u012fsimyl\u0117jim\u0105 reaguoja kaip \u012f stres\u0105. Tada i\u0161siskiria adrenalinas ir kortizolis. Testerono ir estrogeno taip pat padaug\u0117ja \u012fsimyl\u0117jus, serotonino ir vazopresino \u2013 esant tvirtiems ir ilgalaikiams santykiams.[2]<\/p>\n\n\n\n
Prierai\u0161umo teorijos tyrimai rodo, kad suaugusi\u0173j\u0173 romantin\u0117 meil\u0117 yra besit\u0119siantis prierai\u0161umo procesas, kurio kokyb\u0117 priklauso nuo asmens prierai\u0161umo istorijos vaikyst\u0117je tarp jo ir jo glob\u0117j\u0173.[5][4] Motinos ir palikuonio santykis yra kertinis \u017einduoli\u0173 gyvenime. Manoma, kad kai kurie biocheminiai mechanizmai atsakingi u\u017e pastar\u0105j\u012f ry\u0161\u012f evoliucijos eigoje buvo pasirinkti reguliuoti saitus ir tarp romantini\u0173 partneri\u0173, glob\u0117j\u0173 bei \u0161eimos nari\u0173, kit\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173.[6]<\/p>\n\n\n\n
Antikos filosofai skyr\u0117 aistring\u0105 (gr. eros), draugi\u0161k\u0105, (gr. philia) \u0161eimynin\u0119, (gr. storge) ir dvasin\u0119 (gr. agape) meil\u0119.[7] Pastaroji paveik\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 meil\u0117s samprat\u0105,[8] kurioje i\u0161auk\u0161tinama meil\u0117 Deivui, pasirei\u0161kianti meile \u017emonijai bei Jo k\u016brinijai. Suprie\u0161inama su geism\u0105 kelian\u010dia, kan\u010dias ne\u0161an\u010dia meile.[9]<\/p>\n\n\n\n
Daugelyje\u00a0religij\u0173\u00a0meil\u0117s s\u0105voka i\u0161rei\u0161kia\u00a0tikin\u010diojo\u00a0ry\u0161\u012f su\u00a0dievybe\u00a0ar religiniu mokytoju.\u00a0Abraomini\u0173 religij\u0173\u00a0(krik\u0161\u010dionyb\u0117s,\u00a0judaizmo,\u00a0islamo) pasaul\u0117\u017ei\u016broje meil\u0117 yra asmeninis santykis su\u00a0Dievu.\u00a0Hinduizme\u00a0meil\u0117 pasirei\u0161kia kaip santykis su konkre\u010dia dievybe,\u00a0advaita vedantos\u00a0tradicijoje \u2013\u00a0atmano\u00a0susiliejimas su\u00a0brahmanu.\u00a0Budizme,\u00a0d\u017eainizme, neigian\u010diuose konkretaus Dievo egzistavim\u0105, meil\u0117 \u2013 \u017emogaus santykis su\u00a0Visata. Bet kurios religin\u0117s tradicijos misticizmas meil\u0119 laiko vienio su dievybe ir visa k\u016brinija i\u0161gyvenimu.[8]<\/p>\n\n\n\n