Gyvybė
Gyvybė – organizmo būsena tarp prasidėjimo ir mirties.
Būtų pakankamai paprasta nurodyti gyvybės gaires, jeigu užtektų apibrėžti dabar žinomus Žemėje procesus (biosferą). Išplėtus savoką ir įtraukus gyvybės kilmę, gyvybės galimybę už Žemės ribų ar dirbtinio gyvenimo idėją, tampa aišku, kad šis klausimas yra iš esmės sudėtingas ir problematiškas.
Svarbiausi gyvo organizmo požymiai yra šie:
- Augimas ir vystymasis – pasireiškia audinių, organų kitimu bei apimties didėjimu. Tai vyksta nuolat gaminantis, kintant ir specializuojantis molekulėms, ląstelėms bei kitoms biologinėms struktūroms.
- Dirglumas – organizmas privalo reaguoti į aplinkos kitimus. Tačiau organizmas reaguoja ne į visus aplinkos kitimus, o tik į tuos, kurie yra reikšmingi jo egzistavimui.
- Judėjimas (tiek aplinkoje, tiek vidinis) – neatsiejamas nuo dirglumo, nes kiekvienas organizmas į dirgiklį reaguoja judesiais. Judėjimas suprantamas labai plačia prasme, nes judėti gali visas organizmas, atskiros ląstelės ar net organoidai ląstelės viduje.
- Paveldimumas – Gebėjimas atgaminti į save panašius palikuonis.
- Kintamumas – tai naujų, netipiškų požymių atsiradimas, priklausomai nuo vidinės ar išorinės aplinkos sąlygų.
Medžiagų apykaita – vartojimas, perdirbimas bei energijos saugojimas.
- Dauginimasis – tai universaliausia gyvybės savybė arba kitaip tariant, sugebėjimas išlaikyti rūšį.
Tarpusavio santykiai, tarprūšiniai santykiai;
- Senėjimas – ląstelės, audiniai, organai ir jų sistemos dėsningai kinta, ir tai baigiasi organizmo biologine mirtimi.
Nepaisant visko, yra organizmų, kuriems viena ar kita minėta savybė nėra būdinga. Todėl gyvybė apibrėžiama ne atskirais išvardytais požymiais, bet visų šių požymių ir savybių visuma.
Nors šitie kriterijai yra naudojami, jų atskirumas įtraukia ir ne itin tinkamus objektus. Nesunku rasti pavyzdžių, kada jie akivaizdžiai netinkami:
- Ugnis yra gyva (reikėtų nurodyti ir apibrėžtumą erdvėje, tai, kas nurodytų ribą, pavyzdžiui, ląstelės membrana).
- Žvaigždės gali būti laikomos gyvomis.
- Patinai mulai nėra gyvi, nes jie yra sterilūs ir negali daugintis.
- Virusai nėra gyvi, nes jie neauga ir negali daugintis už namų ląstelės ribų.
Biologai, tiriantys tik Žemės organizmus dažnai prideda papildomus „gyvo organizmo” požymius:
- Gyvi organizmai turi šiuos molekulinius komponentus: angliavandenius, lipidus, nukleinines rūgštis ir proteinus (baltymus).
- Gyviems organizmams reikia energijos ir medžiagų gyvybės tąsai
- Gyvi organizmai yra sudaryti bent iš vienos ląstelės.
- Gyvuose organizmuose egzistuoja vidinė medžiagų apykaitos pusiausvyra (homeostazė)
- Gyvų organizmų rūšys vystysis
Visa Žemės gyvybė yra paremta organinės chemijos procesais. Yra nuomonė, kad tai būtina sąlyga visoms gyvybės formoms Visatoje, tačiau kiti tai vadina „anglies šovinizmu„.